Paskutinę balandžio savaitę įvyko jaukus ir prasmingas globėjų savipagalbos grupės susitikimas, kupinas atvirumo, jautrumo ir tikro ryšio. Artėjant Motinos dienai, natūraliai pasinėrėme į apmąstymus apie mamos vaidmenį – ne tik mūsų pačių gyvenimuose, bet ir globojamų vaikų patirtyse.
Kalbėjome apie tai, ką reiškia būti mama: ne tik biologine prasme, bet ir kaip kasdienį pasirinkimą rūpintis, išgirsti, kantriai būti šalia. Globėjos dalinosi savo istorijomis – vienoms mamos paveikslas siejosi su šiluma ir saugumu, kitoms – su sudėtingesniais išgyvenimais, kurie šiandien daro įtaką jų pačių santykiui su vaikais.
Mamos diena, tai diena, kuri gali kelti prieštaringus jausmus: ilgesį, liūdesį, pasimetimą, bet kartais ir dėkingumą už šalia esančius žmones, kurie tampa saugumo uostu. Ieškojome būdų, kaip jautriai ir pagarbiai būti šalia vaikų šią dieną, kaip padėti jiems išgyventi kylančius jausmus jų neneigiant.
Globėjos taip pat reflektavo, kiek savo mamų auklėjimo ar bendravimo modelių jos perėmė. Vienos džiaugėsi tęsdamos tai, kas buvo gera ir stiprino, kitos sąmoningai stengiasi kurti kitokį santykį – labiau paremtą dialogu, emociniu artumu ir supratimu.
Visa tai vyko nuoširdžioje bendrystėje – be vertinimo, su pagarba kiekvienos patirčiai. Tai buvo laikas, kai galėjome ne tik kalbėti, bet ir būti išgirstos, atpažintos, sustiprintos.
Comments are closed